meilauti

meilauti
meiláuti, -áuja (-auna), -ãvo [K], méilauti, -auja, -avo 1. intr. [K] norėti, geisti, pageidauti ko: Juk ans tos knygos méilau[ja] Gršl. Ir aš meiláuju ką nors gauti Ll. Meiláu[ja] piningų Kv. Prisiglaust tavęsp meilauju brš. Jo širdis meilauja ko kito Kel1865,72. Svetimo skatiko nemeilaudamys, visokioj gadynėj dailiai misti galėtum M.Valanč. ^ Kepalo bemeilaudamas, nė riekės nebgausi Sr. 2. intr., tr. labai prašyti, maldauti: Atleidos siuntinius pas Gediminą pagalbos meilauti S.Dauk. Jaunikis, pamėgęs mergaitę, išsiuntė savo bendrą, kurį piršliu vadina, pas jos tėvus anos meilauti S.Dauk. Ir atjojo jauns bernelis, prašo meilaun motinelę, ar leisi dukrelę (d.) Kl. Kantrumo seniai meilauj, tai tu žinai išties PG. 3. intr. SD128, Ms, Slnt būti meiliam, meilintis: Aš meiláunu, kad noriu ką gauti J. Šuo meilaudams eita N. Lapė pritykinusi meilavo, girdama jos balsą S.Dauk. Kitos dailinasi, meilauja, kad Anė už seseris paprašytų LzP. Meilaudamas apie ją, kaip gyvai norėjo išviliot žiedą BsPIII77. Kad tu melavai, ko tu meilavai? Rs. | refl.: Saldžiais žodžiais prie ko meiláutis, malonėtis KII162. Įkando, o paskui méilaunasi kap šuva Nmn. Pri tos jo dukters pradėjo pamažu jo bernas Jonas meilautis TDrVII110. Nesa, kurie tau dabar myli, meilaujasi, tave paniekins BBJer4,30. 4. refl. myluotis: Kaip anie pirma gražiai meilãvos! Žg. 5. tr. mylėti: Meilauja taipajag kūnus sūnų savų, o dūšias jų nopykantoje turi DP484. Tegelbti dabar jį, jeigu jį meilauja BtMt27,43. O todėl mane toj sunkybėj patsai tu … meilavai KN33. | refl.: Su vaikinu meiláujasi Lnkv. ║ mėgti ką, gėrėtis kuo: Kad žmogus tokias dūmas prileidžia ir trunka jose, pradest jas meilaut, aba jose gėrėtis SPI252–253. \ meilauti; atsimeilauti; įsimeilauti; išsimeilauti; pameilauti; prisimeilauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • meilauti — meiláuti vksm. Ji̇̀s meiláuja saldumýnų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atsimeilauti — atsidžiaugti: Negali atsimeilaut OG325. Te anys niekap neatsimeilauna Dglš. meilauti; atsimeilauti; įsimeilauti; išsimeilauti; pameilauti; prisimeilauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • deinauti — deinauti, auja, avo intr. meilauti, smailauti, vilioti, meilinti: Ko čia dar deinauji, juk jau gavai pyrago, daugiau nebgausi Pln. Ans jau seniai mūsų Petronės deinau[ja] Slnt. Vaikis deinavo prie tos mergos J. Deinaus liuob, deinaus pry mergių,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • globa — sf. (1), globà (4) DŽ 1. prieglobstis, pagalba, pašalpa, rūpinimasis, saugojimas: Gera buvo, kai vaikas pradėjo nebereikalauti tos globos, pats ėmė ieškoti žaislų ir draugų P.Cvir. Globa yra meilus apsiėjimas, paguoda, geras darymas J. Nuėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsimeilauti — tr. Š išmeilinti, išmeilikauti. meilauti; atsimeilauti; įsimeilauti; išsimeilauti; pameilauti; prisimeilauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lietoti — lietoti, oja, ojo (la. lietāt) 1. tr. S.Dauk vertinti. 2. intr. turėti vertę, reikšti, galioti: Dovenotasis turėjo pats meilauti, idant tą jo doveną didžiasis kunigaikštis patvirtintum, be kurio patvirtinimo dovena nieko nelietojo S.Dauk. Bet ta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • meilavimas — meilãvimas sm. (1) → meilauti. 1. SD128, I, [K], Sut meilinimasis, gerinimasis: Virėja greitai slėpdavos gindamosi nuo generolo palydovų meilavimų rš. Šaukė kiškis vambuolę, idant jį gelbėtų bent meilavimu ir gerinimusi ereliui S.Dauk. | refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pameilauti — intr. paprašyti: Pameilauti naujos vietelės A1885,73. meilauti; atsimeilauti; įsimeilauti; išsimeilauti; pameilauti; prisimeilauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisimeilauti — KI77; Sut, TŽI347 prisimeilinti, prisigerinti: Vaikinas nori prisimeilauti prie mergaitės, t. y. patikti Tr. Reikia mokėti prašyti, prisimeilauti jai Vaižg. Per švelnias kalbas ir prisimeilaujančius žodžius širdis išvadžioja nekaltųjų BtPvR16,18 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tekėti — tekėti, tẽka, ėjo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekėj[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”